Kovo 6 d. Renavo dvare buvo paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis. Šventinės popietės metu susijungė dvi tautos – lietuviai ir lenkai – kartu pagerbti dviejų brolių iš Alsėdžių valsčiaus, Stanislovo ir Gabrieliaus Narutavičių, siekusių suvienyti lietuvių ir lenkų tautas.
Pagarba didžiavyriams
Padėjus gėlių prie 2018 m. atidengtos skulptūros broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams, jų atminimą pagerbus tylos minute, renginio vedėjas Martynas Januška užsiminė ir apie dvarų indėlį keliant Lietuvos kultūrą į aukštesnį lygį. Prisimintina, kad šiemet kovo 17 d. minėsime 155-ąsias Gabrieliaus Narutavičiaus gimimo metines. „Jūsų buvimas susikaupimas yra pagarba dviem tautom. Turime kartu pamąstyti, ką padaryti, kad Renavo dvaro takai neužželtų, kad prie šios skulptūros ateitų atvykstantys aplankyti dvarą. Svarbiausia, kad ateitų kuo daugiau jaunosios kartos atstovų“, – kviesdamas į dokumentinio filmo „Broliai iš Alsėdžių valsčiaus“ pristatymą kalbėjo renginio vedėjas.
Išskirtinio likimo broliai
Dokumentinio filmo premjera įvyko 2018 m. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje M. Oginskio rūmuose. Pristatydama kino juostą, viena iš kūrėjų, šiaulietė dokumentikos kūrėja, žurnalistė Daiva Grikšienė sakė, kad viena filmo idėja gimsta iš kitos. Temą apie brolius Narutavičius padiktavo dokumentinis filmas „Vienos šeimos likimas – trijų tautų istorija“, pasakojantis apie garsiausio lietuvių gamtininko Tado Ivanausko ir jo brolių likimus, kuriame atsispindi trijų kaimynystėje gyvenančių tautų (lietuvių, baltarusių, lenkų) XX amžiaus istorija. Apie Narutavičius kūrybinė grupė jau galvojo ir anksčiau, tik stabdė žinojimas, kad medžiagos nėra daug. Bet galiausiai priėmė iššūkį. Jo rezultatas – dokumentinis filmas „Broliai iš Alsėdžių valsčiaus“. Tai pasakojimas apie Žemaitijoje, Brėvikių dvare, užaugusius du išskirtinio likimo brolius: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Stanislovą Narutavičių ir pirmąjį Lenkijos prezidentą Gabrielių Narutavičių.
Dokumentinės juostos pristatyme dalyvavo ir rėmėjų iš AB „Orlen Lietuva“, atstovai: generalinio direktoriaus patarėjas Piotr Gajewski ir investicijų direktorius Jerzy Kaszuba. Įprasminant tolimesnę filmo herojų gyvenimo siekių tąsą, prieš filmo peržiūrą tautos pagerbtos sugiedant Lietuvos ir Lenkijos himną.
Dokumentika, paremta istoriniais faktais
Kūrybinė grupė, atstovaujanti Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities skyriui, yra sukūrusi ne vieną dokumentinį filmą, pasakojantį apie Lietuvą, ryškiausių tautos kūrėjų asmenybes, stiprinantį istorinę atmintį ir pelniusį ne vieną apdovanojimą. Paklausus dokumentikos kūrėjos Daivos Grikšienės, kiek jų kūrybinė grupė susuko dokumentinių juostų, atsakė: „Dalyvavau su kūrybine grupe kuriant apie 10 filmų, bet, jei skaičiuojant, kad kai kurie jų susideda iš kelių dalių, susidarytų tikrai dvi dešimtys“. Gabrieliaus Narutavičiaus asmenybė tuometinėje Lenkijoje buvo vertinama prieštaringai. „Mes stengėmės neutraliai pažiūrėti. Norėjome gal ir giliau paliesti Gabrieliaus konfliktą. Manau, mūsų herojai būtų buvę labai dėkingi, nes jų visas gyvenimas buvo skirtas sujungti šias dvi tautas. Malonu tai, kad dar tebekuriant filmą, daug kas apie jį žinojo ir jau turėjome pakvietimų pristatyti kino juostą“, – džiaugėsi pašnekovė.
Kupini naujų planų
„Vienas filmas gimdo kitą filmą. – dar kartą paminėjo D. Grikšienė. – Kurdami filmą apie brolius Narutavičius radome kitų pašnekovų, kito dokumentinio filmo herojų – susipažinome su Gintaru Končiumi iš Plungės rajono. Jo senelis – mokslininkas fizikas, pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas Ignas Končius. Narutavičių filmas atnešė dar Igno Končiaus istoriją.“
Pasak pašnekovės, greitu laiku turėtume pamatyti dokumentinę juostą, kurią kūrybinė grupė susuko Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių sukakčiai. „Pradėjome dirbti ties kitu filmu – „Laiko užrakinti“, ne taip giliai nueinantis į istoriją, o gal ir giliai. Jis jungs istoriją su dabartimi – kaip senovės paveldas, sukauptas kultūrinis turtas persikelia į šias dienas. Kaip tautodailės elementai atsiranda šiuolaikinėje tapyboje, mene, kaip senovės muzika atsispindi šiuolaikinėje muzikoje, kaip senovės architektūros, projektavimo elementai atsispindi šių dienų architektūroje. Sujungti laikmečius – kas iš tų laikų atėjo į šiandieną“, – kavos pertraukėlės metu planais dalijosi žurnalistė D. Grikšienė.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Autorės nuotraukos
