Erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą (boreliozę), paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje – jų aptinkama miškuose, parkuose, soduose, gyvenamoje aplinkoje. Lietuvoje erkių aktyvumo sezonas tęsiasi beveik visus metus. To priežastis – klimato atšilimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. 2019 metais Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 709, o Laimo liga – 3289 asmenys, susirgimai buvo registruojami visus metus. Mažeikių rajone Laimo liga 2018 m. sirgo 24, o 2019 m. – 28 gyventojai. Erkiniu encefalitu 2018 m. sirgo 2, 2019 metais - 1 gyventojas. Šiais metais Mažeikių rajone dar neužregistruota Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų.
Erkinį encefalitą sukelia virusai. Jis pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, simptomai dažnai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, tada jie išnyksta. Vėliau gali prasidėti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris yra ypač pavojingas ir gali pasibaigti mirtimi.
Efektyviausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 metų spalio 14 d. įsakymą Nr. V-716, darbdavys, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą, pagal kurį darbuotojai, kurių bet kokia veikla, susijusi su darbu gamtoje ir galimas erkių įsisiurbimas, yra paskiepijami nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98 proc. Skiepijama 3 kartus: pirmoji dozė, po mėnesio – antroji, po metų – trečioji. Toliau – palaikomosios dozės: pirmoji palaikomoji dozė – po 3 metų, kitos palaikomosios dozės įskiepijamos kas 3–5 metus. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų.
Laimo ligą sukelia bakterija borelija. Ja galima susirgti ne vieną kartą, nes persirgus neįgyjamas imunitetas. Nuo šios ligos skiepų nėra. Būdingiausias požymis – po 7–14 dienų atsirandantis žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė). Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Dėmė palaipsniui plečiasi nuo 5 iki 70 cm dydžio, jos centras dažniausiai šviesesnis, o kraštas ryškesnis, rausvai alyvinės spalvos. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti ligos požymiai: galvos skausmai, nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – nervų sistemos, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimai.
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti, nenaudojant riebalų ir nespaudžiant erkės kūnelio. Pincetu pamėginti sučiupti erkę kuo arčiau galvos, nesukioti, o pašalinti staigiu truktelėjimu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kuriais ji įsitvirtina odoje ir pašalinus erkę, jis gali likti odoje, įkandimo vietą dezinfekuoti. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji buvo infekuota, nėra.
Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną. Dažniausiai erkės įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Naudojant repelentus, būtina atkreipti dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams naudoti tik jiems skirtus repelentus. Gyventojai turi būti atidūs ir, grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją pašalinti nedelsiant.
Veiksmingas kovos su erkėmis būdas – sudaryti nepalankias sąlygas erkėms gyventi ir vystyti. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, sausuolių ir menkaverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas, augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsiavietėms, stovyklavietėms, kempingams, sveikatingumo kompleksams, sodyboms ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms. Reikalinga praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, paplūdimių link. Kadangi graužikai taip pat yra erkių platinamų ligų infekcijų šaltinis, sistemingas graužikų naikinimas mažina apsikrėtimo šiomis zoonozėmis galimybę.
2018–2019 m. erkės buvo renkamos skaitlingumui nustatyti Aitvaro gatvėje (pliažo teritorija) Mažeikių mieste. 2018 m. surinkta 21 erkė, o 2019 m. – 49 erkės, laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Darbai bus tęsiami ir kitais metais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento Mažeikių skyriaus informacija
MS
